Ar yra šansų lietuviams iškovoti auksą? (čempionato apžvalga, SLOWMOTION VIDEO, T.Lauksėdžio komentaras)

 Pasaulio jaunių iki 18 metų IIA divizione pastarosios dvi dienos ne kartą keitė visą čempionate susidariusią situaciją ir komandų pozicijas turnyrinėje lentelėje bei nuotaikas jų rūbinėje. Jei po pergalės prieš Rumunijos rinktinę kovoje dėl aukso Lietuvos rinktinės žaidėjai laikė viską savo rankose, tai dabar tokia privilegija gali pasigirti abi mūsų šalies rinktinės nugalėti varžovai rumunai bei korėjiečiai, o mūsų jauniams belieka tikėtis, jog abi šios ekipos dar barstys taškus. Šešioms pirmenybėse dalyvaujančioms rinktinėms ketvirtadienį laisva diena, o pasinaudodami šia proga jums pateikiame pastarųjų dviejų dienų apžvalgą ir kokie scenarijai įmanomi per likusias dvi čempionato dienas.

 

 

 

 

Kroatija 3:4 Estija (po pratęsimo);

Rumunija 3:4 Lietuva (po pratęsimo);

Korėja 3:2 Didžioji Britanija.

Rumunija 4:0 Estija;

Lietuva 1:3 Didžioji Britanija;

Korėja 4:1 Kroatija.

 

 

Viską savo rankose po dviejų turų laikiusius lietuvius, prasčiausias mačas šiame čempionate užklupo tada, kai to reikėjo mažiausiai. Trečią atkaklų mačą iš eilės žaidusiems lietuviams pirmą kartą viso čempionato metu teko vytis varžovus ir nors Lietuvos rinktinės ledo ritulininkai trečiąjame kėlinyje turėjo galimybių išlyginti rezultatą, sėkmė jauniams nesišypsojo – patirtas pralaimėjimas, po kurio situacija pasaulio jaunių IIA divizone tapo itin kebli. Norint iškovoti auksą lietuviams reikės sulaukti palankių rezultatų dviejų rinktinių kovose – taškus dar turės barstyti abi mūsų įveiktos Rumunijos ir Korėjos rinktinės. Bent jau viena iš jų visų taškų tikrai neiškovos, nes paskutinėse čempionato rungtynėse būtent šios dvi rinktinės savo santykius ant ledo aiškinsis tarpusavio dvikovoje.

 

Prie lietuvių nesėkmės mače su britais labiausiai prisidėjo du faktoriai. Visų pirma – didesnis trečiojo ir ketvirtojo penketuko indėlis į žaidimą Didžiosios Britanijos rinktinėje. Jei per pirmąsias dvi rungtynes lietuviai žaidė trimis penketais ir tai atnešė pergales, tai susitikime su Didžiąja Britanija didžiausią laiko dalį aikštėje praleido pirmieji du lietuvių penketukai. Visgi, tokia taktika pergalės atnešti nepadėjo – kurti ir išnaudoti progas Lietuvos rinktinei sekėsi sunkiai, o britams pirmuosius du įvarčius pelnė trečiojo penketuko nariai. Galiausiai, susitikimo pabaigoje, kai lietuviai kilo į lemiamą šturmą bandydami lyginti rezultatą, Didžiosios Britanijos žaidėjai atrodė šviežesni ir išsaugoję daugiau jėgų.

Kita, visą čempionatą Lietuvos rinktinę persekiojanti problema – kiekybinės persvaros išnaudojimas. Net 20 kartų aikštėje turėję bent vienu žaidėju daugiau, per beveik du kėlinius žaidimo daugumoje (38 minutės ir 18 sekundžių), lietuviai nesugebėjo pasižymėti nė karto. Negana to, kartais per daugumoje praleidžiamą laiką Lietuvos rinktinė taip ir nesusikuria progų nuginkluoti varžovų vartus, o galiausiai praradus ritulį patys suteikia progų varžovams. Po vienos iš tokių Korėja pelnė įvartį, o dar kelis kartus situaciją mūsų šalies atstovai gelbėdavo patys pažeisdami taisykles. Tenka pripažinti, jog ne kartą žaidžiant daugumoje lietuviams pritrūko ir paprasčiausios sėkmės, tačiau pasitaikydavo situacijų, kai ritulys tarp mūsų žaidėjų judėjo per lėtai ir tai leisdavo priešininkams užsiimti tinkamas pozicijas mūsų atakų neutralizacijai.

 

 Varžovų situacija:

 

Po lietuvių nesėkmės lengviau atsipūsti galėjo dvi rinktinės – Rumunija ir Korėja. Dėl pirmos vietos grupėje ir tokios palankios situacijos po trečiojo turo rumunai gali labiausiai dėkoti Andrei Filipui. Būtent jo įvartis mače su Lietuvos rinktine, likus kiek mažiau nei dviems minutėms iki trečiojo kėlinio pabaigos, padėjo rumunams išplėšti tašką, kuris leidžia Korėją lenkti vienu, o mūsų šalies atstovus dviem taškais.

 

Tuo tarpu Korėjos rinktinė vargu ar galėjo įsivaizduoti geriau susiklosčiusio antrojo ir trečiojo turo. Norėdami iškovoti auksą jie turėjo skinti pergales ir privalėjo tikėtis, jog lietuviai praras bent keturis taškus, o visi jiems palankūs scenarijai susiklostė jau per pastaruosius turus. Nėra net jokių abejonių, kad nėra nė vienos kitos rinktinės, kurios nuotaika būtų taip kardinaliai pasikeitusi ir pasitaisiusi, lyginant su pirmąją poilsio diena.

 

Britams antrasis ir trečiasis turas susiklostė skirtingai. Pralaimėjimas korėjiečiams beveik panaikino jų viltis iškovoti auksą, tačiau pergalė prieš Lietuvos rinktinę sugrąžino juos į kovą dėl medalių. Britų žaidimas gerėja kiekviename mače, o tai jų ledo ritulininkams leidžia viltis, kad daugiau šiose pirmenybėse pralaimėjimų jų sąskaitoje nebebus ir iš čempionato jie grįš sugebėję išgelbėti šias pirmenybes, nepaisant to, jog po dviejų turų surasti bent kokio pozityvo Didžiosios Britanijos rinktinėje buvo labai sunku.

 

Estijos rinktinė buvo viena iš tų, kuri po dviejų turų galėjo būti patenkinta savo rezultatais. Pergalė prieš kroatus ir 4 taškai sąskaitoje leido jiems ramiau jaustis kovoje dėl išlikimo, o per likusius tris mačus jie galėjo tris kartus mesti iššūkį kovoje dėl medalių. Pirmasis toks bandymas buvo nepavykęs – rumunams nusileista sausu rezultatu, tačiau nusivilti estams nederėtų, kadangi per likusius du susitikimus jie turės dar dvi galimybes nuskriausti išankstinius favoritus.

 

Po itin prastų pirmųjų rungtynių, Kroatijos rinktinė pagerino savo žaidimą, tačiau to jiems neužteko – per du mačus buvo surinktas vos taškas, su kuriuo jie nuo artimiausių varžovų atsilieka trimis taškais. Pakilusi žaidimo kokybė leidžia jiems turėti vilčių, jog dar ne viskas prarasta, bet lengva tikrai nebus – kroatams norint išlikti šiame divizione teks rinkti taškus prieš dėl medalių kovojančias rinktines, kurioms taip pat tikrai netrūks motyvacijos pergalei.

 

Lygių varžovų dvikovos. Antrasis turas buvo atkakliausias šiose pirmenybėse – visos pergalės iškovotos vieno įvarčio skirtumu, o du iš trijų mačų po trijų kėlinių nesibaigė ir ekipos buvo priverstos žaisti pratęsimą.

 

Pralaimėtojai. Po trečiojo turo neliko nė vienos rinktinės, kuri šiose pirmenybėse nebūtų patyrusi nė vieno pralaimėjimo. Čempionate taip pat liko tik viena pergale dar nesidžiaugusi ekipa – Kroatija.

 

„Sausi“ vartai. Trečiojo turo pirmose rungtynėse tarp Rumunijos ir Estijos pirmą bei, kol kas, vienintelį kartą išvydome įvarčių nepraleidusį vartininką. Rumunas Orsas Adorjanas atrėmė visus 33 varžovų smūgius ir pelnytai džiaugėsi atsiimdamas geriausio rungtynių žaidėjo apdovanojimą.

 

Pergalingi įvarčiai. Antrąjame ture per abu sužaistus pratęsimus atsirado ir du žaidėjai, kurie savo įvarčiais užbaigė rungtynes. Savo rinktinių didvyriais tapo estas Mortenas Arentezas ir lietuvis Lukas Vashco.

 

Svarbu kokybė, o ne kiekybė. Po trijų turų 14 įvarčių pelniusi Rumunijos rinktinė yra rezultatyviausia šiose pirmenybėse, nepaisant to, jog pagal atliktus smūgius jie rikiuojasi vos penktoje pozicijoje, lenkdami tik autsaiderius kroatus. Viską atperka neįtikėtinas taiklumas – įvarčiais virsta 16,87% visų rumunų smūgių į vartus.

 

Daugumos realizacija. Geriausiai varžovų pražangas išnaudoja britai – jie žaidėju mažiau turinčius varžovus baudė tris kartus, įmušdami per kas penktą bandymą (20%). Tuo tarpu daugiausiai kartų žaidėjų persvarą turėjusi ir daugiau nei 13 minučių ilgiau nei bet kuri kita šio čempionato komanda daugumoje žaidusi Lietuvos rinktinė išlieka vienintele, kuri dar nepasinaudojo varžovų suteiktomis galimybėmis.

 

Neutralizacija mažumoje. Lietuviai gali džiaugtis tuo, kad jie, kartu su rumunais, yra vieninteliai, vis dar nepraleidę varžovams žaidžiant turint kiekybinę persvarą. Tiesa, mūsų šalies atstovai šioje situacijoje buvo beveik minute nei Rumunijos rinktinės žaidėjai.

 

Nedrausmingiausi. Korėjos rinktinės žaidėjai susirinko jau 83 baudos minutes ir pagal šį rodiklį stipriai lenkia visas likusias čempionato komandas. Tiesa, per daug pergyventi dėl to jiems nereiktų – per 32 minutes ir 5 sekundes, kai varžovai turėjo daugumą, jie sugebėjo varžovus įvarčiu nubausti lygiai tiek pat kartų, kiek ir patiems traukti ritulį iš savo vartų (po 2).

 

Rezultatyviausi žaidėjai. Per pirmus du turus siautėjęs ir tik trečiąjame mače sustojęs rumunas Andrei Vasile, su 6 taškais (4 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai) išlieka rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju. Jam ant kulnų lipa tašku mažiau surinkęs britų lyderis Liamas Kirkas (3 įvarčiai ir 2 rezultatyvūs perdavimai), o pirmąjį penketuką uždaro po 4 taškus turintys Tyleris Cooperis (Didžioji Britanija), Patrikas Misiukas (Lietuva) ir Junkyungas Yangas (Korėja).

 

Geriausi vartininkai. Puikus žaidimas paskutiniame mače prieš Estiją, leido rumunui Orsui Adorjanui įsitvirtinti pirmoje vietoje net keliose svarbiausiose kategorijose, žiūrint į vartininkų pasirodymus. Rumunas praleido mažiausiai įvarčių (5), procentaliai atrėmė daugiausiai smūgių (94,51%) ir vienintelis šio turnyro metu mačą pabaigė nepraleidęs įvarčio.

 

Po pralaimėjimo britams lietuvių situacija pasidarė kebli. Norint iškovoti auksą, mūsų šalies atstovams reikės įveikti abu varžovus ir tikėtis palankių rezultatų kitose dvikovose. Dvi lietuvių pergalės ne tik leistų pakovoti dėl aukso, tačiau ir mūsų šalies rinktinei garantuotų sidabro medalius. Su viena pergale medaliais Lietuva džiaugtųsi tik tuo atveju , jei padėtų prieš kitas rinktines kovojantys varžovai. Nė karto nelaimėję lietuviai ne tik liktų be medalių, bet ir potencialiai galėtų pirmenybes baigti ten, kur jų nenori įsivaizduoti joks Lietuvos rinktinės gerbėjas – paskutinėje pozicijoje.

 

Rumunijos ir Korėjos situacijos labai panašios – abiems šioms rinktinėms dvi pergalės garantuoja auksą. Tiesa, rumunams nieko blogo nenutiktų ir laimėjus vieną mačą po pratęsimo, kai tuo tarpu Korėjos rinktinei norint būti nepriklausomiems nuo likusių rezultatų taškų barstyti nebegalima. Su 4 taškais per du turus abi šios rinktinės garantuotų sau medalius, o palankūs rezultatai medaliais leistų džiaugtis ir kartą pralaimėjus.

 

Britams dvi pergalės taip pat atneštų medalius, tačiau aukso tikėtis naivu – tam jiems reikėtų ne tik iškovoti 6 taškus, tačiau ir sulaukti sėkmingų mačo baigčių trijuose iš keturių likusių kitų komandų akistatų. Tuo tarpu du pralaimėjimai iš eilės reikštų visišką fiasko ir priverstinį atsisveikinimą su IIA divizionu.

 

Dvi pergales iškovojusi Estijos rinktinė taip pat būtų garantuota dėl medalių, tačiau su viena pergale svajoti apie medalius būtų naivu: tam reikėtų, jog kluptų net dvi iš aukštesnes vietas užimančių rinktinių. Iškristi iš šio diviziono jie galėtų tik tuo atveju jei kroatai per likusius turus surinktų keturiais taškais daugiau nei Estijos rinktinė.

 

Tuo tarpu sudėtingiausioje padėtyje atsidūrusi Kroatijos rinktinė, nepaisant visko, vis dar yra savo likimo kalvė. Jei nugalėtų lietuvius ir britus, jie šiame divizione žaistų ir kitąmet. Tuo tarpu jei prieš lietuvius jiems nepavyktų iškovoti taškų, jiems išlikimą šiame divizione galėtų suteikti tik britų pralaimėjimas susitikime su Rumunija bei pergalė paskutiniame mače prieš jau minėtą Didžiosios Britanijos rinktinę.

 

 

 

 

Lietuviai iškovos 6 taškus, o Korėja nugalės Rumunijos rinktinę po pratęsimo ar baudinių serijos;

 

Lietuviai iškovos 6 taškus, Korėja per likusius mačus praras bent tašką, o Rumunija bent 2;

 

Lietuviai iškovos bent 5 taškus, Rumunija nesurinks daugiau nei 3 taškų, Korėja bent kartą pralaimės, arba iškovos dvi pergales po pratęsimo, o Didžioji Britanija nesurinks maksimalaus taškų skaičiaus;

 

Lietuviai iškovos bent 4 taškus, Rumunija nesurinks daugiau nei 2 taškų, Korėja nesurinks daugiau nei 3 taškų, Didžioji Britanija nesurinks daugiau nei 4 taškų, o Estija neiškovos daugiau nei 4 taškų;

 

Lietuvos rinktinė nugalės Estiją, Rumunija per pagrindinį laiką pralaimės Didžiąjai Britanijai ir po pratęsimo ar baudinių serijos nusileis Korėjai, kuri per pagrindinį laiką pralaimės Estijai, o Didžioji Britanija per pagrindinį laiką nusileis Kroatijai.

06:00 val. Didžioji Britanija – Rumunija;

15:00 val. Estija – Korėja.

06:00 val. Didžioji Britanija – Kroatija;

15:00 val. Korėja – Rumunija.