Naujuosius "Energijos" marškinėlius sukūrė Aleksandras Pogrebnojus |
2016-02-02
Prieš daugiau nei trisdešimt metų Aleksandras Pogrebnojus kartu su kitais vaikais kieme iki išnaktų žaisdavo ledo ritulį. Dabar gi ledo ritulį, Lietuvoje „pagavusį“ naują populiarumo bangą, žaidžia jau kita karta, tačiau Aleksandro aistra niekur nedingo – kultinė Elektrėnų (miestas, išauginęs tokias ledo ritulio legendas kaip Darių Kasparaitį ir Dainių Zubrų) „Energija“ pasipuošė dizainerio sukurta apranga, taip tarsi parodydama, kad šalia didžiųjų sporto aprangos gamintojų, savo vietą gali rasti ir nepriklausomi dizaineriai.
Jei neklystu, Elektrėnų „Energijos“ marškinėliai tapo pirmieji, kurie iš idėjos virto „kūnu“, t.y, juos oficialiose varžybose (prieš tai buvo sukurti suvenyriniai Kauno „Žalgirio“ marškinėliai) apsivilko ledo ritulininkai. Kodėl būtent „Energija?“
Žinoma, tai legendinė Lietuvos ledo ritulio komanda, bet gal Jus patį sieja ypatingas ryšys su ledo rituliu?
Mano vaikystėje ledo ritulys užėmė ypatingą vietą, juk tuomet nebuvo nei kompiuterių, nei didelių pramogų, tad visą žiemą praleisdavome lauke su ledo ritulio lazdomis. O kadangi tuo metu per televizorių dažnai rodydavo Sovietų Sąjungos kovas su Kanada, visi kiemo vaikai norėjo būti kanadiečiais.
Net ir mano, bendradarbiaujant su kompanija „Adikopas“, sukurtose „Energijos“ aprangoje ir logotipe jaučiama šiokia tokia nostalgija senai Kanados rinktinės aprangai – ne veltui vienas Lietuvos rinktinės trenerių, kanadietis George'as Kingstonas iš karto tai pastebėjo.
Aišku, varžyboms skirtų aprangų kūrime yra daug niuansų. Visada sunku suderinti begalę rėmėjų ženklų – kad jie negadintų bendro vaizdo ir neužgožtų komandos dvasios. Bet man atrodo, kad Elektrėnų „Energijos“ atveju tai pavyko puikiai.
Esu sukūręs marškinėlius ne tik Kauno „Žalgirio“ komandos sirgaliams, bet ir proginius „Daviso taurės“ („Davis Cup“) mačo tarp Lietuvos ir Ukrainos teniso rinktinių marškinėlius. Galiu tik džiaugtis, kad visos šios komandos ir žaidėjai Lietuvoje yra nr.1 Dirbti su geriausiais yra iššūkis, ši kūryba įkvepia ir duoda minčių ateičiai.
Daugelis sporto mėgėjų prisimena Jūsų sukurtus futbolo rinktinės aprangos eskizus, tačiau neteko girdėti, kokia buvo LFF reakcija? O juk, beje, ir pats esate didelis rinktinės aistruolis, nepaisant ne itin sėkmingo komandos žaidimo...
Su LFF vadovybe buvo kalbėta dar prieš 10 metu, aš siūliau keisti marškinėlių spalvą, nes nacionalinės rinktinės spalva, mano giliu įsitikinimu, yra žaliai balta, o geltoną reikėtu palikti brazilams. Vilkėdama šiuos marškinėlius jokių įstabių rezultatų mūsų rinktinė nepasiekė, vadinasi, šis spalvų derinys neneša sėkmės.
Aišku, susitikimo metu LFF vadovai man pasakė dar ir tokią genialią mintį: „Mūsų žaidėjai ir taip blogai žaidžia, tad jeigu su žalia apranga po aikštę bėgios, tai visai vienas kito nematys“. Na, po tokių žodžių ar galima jiems dar kažką siūlyti? Nors tikiu, kad ateis kada nors ta diena, kai galima bus ir su Futbolo federacija susikalbėti.
Futbolo sirgaliai yra didžiausi optimistai Lietuvoje – toks esu ir aš. Esu įsitikinęs, kad tikslai visada turi būti patys aukščiausi – atrankoje į didžiuosius turnyrus reikia stengtis kovoti dėl patekimo į finalinį etapą. Kaip pavyksta – tai jau kita kalba...Gal tais metais, kai Lietuvos futbolo rinktinė žais tarp geriausių pasaulio komandų man jau bus sukakęs visas šimtas metų, bet aprangos dizainą dėl visa ko sukursiu šiandien.
Suvenyriniai marškinėliai yra labai mėgstami sporto fanų, tačiau, žinoma, iš gerų medžiagų pasiūti marškinėliai kainuoja nemažus pinigus – galbūt todėl pasitaiko tokių akimirkų, kuomet į rinktinės krepšinio rungtynes žmonės ateina vilkėdami ledo ritulio marškinėliais arba atvirkščiai. Jūs, kaip dizaineris – tai nuteisiate ar išteisinate? Galbūt tai ir yra sporto kultūra – į tam tikros sporto šakos varžybas eiti su būtent tos sporto šakos marškinėliais ar galbūt tinka viskas?
Manau, labai priklauso kokie tie marškinėliai yra, nes kai kurie iš jų su užrašu „Lietuva“ gali būti universalūs, tikti įvairioms progoms ir įvairių sporto šakų varžyboms.
O ar Jūsų asmeninė sportinių marškinėlių kolekcija yra didelė?
Kolekcija nėra labai didelė – man labiau patinka juos pačiam kurti, ir, tikiuosi, kiekvienais metais mano įvairioms sporto šakoms ir komandoms sukurtų marškinėlių tik daugės.
Kiekvienais metais klubai ir rinktinės pristato naujas sporto marškinėlių kolekcijas – ar kas įstrigo į atmintį, kad iki šiol prisimenate? Gal garsieji berankoviai Kamerūno futbolo rinktinės marškinėliai („neformatinius“ futbolo varžybų marškinėlius Kamerūno rinktinė vilkėjo žaisdama 2002 metų pasaulio futbolo čempionate)?
Taip, Kamerūno rinktinės marškinėliai tikrai buvo unikalūs. Prieš kiekvieną sezoną didieji aprangų gamintojai pasiūlo naujovių, bet juntamas ir aprangos suvienodėjimas, todėl, manau, tik nepriklausomi dizaineriai gali sukurti kažką unikalaus.
Didieji koncernai atsižvelgia tik į milžinų norus ir pageidavimus, o mažiukams sako: imkit, ką duodam ir džiaukitės. Beje, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas taip pat galėtų inicijuoti dizainerių kūrybiškumą – manau, būtų protinga ir naudinga surengti atvirą konkursą Lietuvos olimpiečių sportinei ir paradinei uniformai sukurti. Tai įkvėptų visus kūrėjus ir gamintojus, sukeltų didžiulį susidomėjimą ir visuomenė galėtų pati pasirinkti, kuri apranga tinkamiausia – juk olimpiečiai atstovauja visą Lietuvą.
Ir atskirai apie Lietuvos klubus. Ar yra komandų marškinėlių dizaino kūrėjams kur stiebtis, ar galbūt viskas yra nuostabu? Šio sezono naujiena šalies futbole – Vilniaus „Žalgirio“ „perėjimas“ nuo tradicinių dryžuotų marškinėlių prie langelių („šachmatų“). Vykęs ar klaidingas sprendimas?
Man atrodo, kad „Nike“ kompanija per daug nieko su „Žalgiriu“ nederino, pažiūrėjo „Kappos“ padarytą aprangą, kurią vilkėdama komanda žaidė praėjusį sezoną ir padarė kardinaliai kitokį dizainą – kad tik panašu nebūtų. Net negalvodami, kad „Žalgiris“ - tradiciškai dryžuotas, o ne languotas kaip kokia kroatų komanda. Tai puslapis iš tos pačios pasakos apie milžinų ir nykštukų santykius. Apie kitus klubus nieko per daug negaliu pasakyti, bet manau, kad vaizdas nėra pats geriausias. Kartais atrodo, kad viskas – nuo klubų logotipų iki aprangų daroma paskubomis. Na, bet kaip žaidi, taip ir atrodai...
