Algos neimantis Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris B. Haake: "vaikų neturiu, todėl pinigus skiriu ledo rituliui"

Pasirengimą pasaulio I diviziono B grupės čempionatui tęsiančios Lietuvos ledo ritulio rinktinės strategas Berndas Haake nebėdavojo, kad padėti negalės pajėgiausi žaidėjai. „Puiki, darbinga atmosfera komandoje padės pasiekti gerų rezultatų“, – tvirtino 67 metų vokietis.

 

Trečiadienį atvirą treniruotę Elektrėnų ledo rūmuose surengusi Lietuvos rinktinė į pasaulio čempionato kovas vyks be klubams atstovaujančių Dainiaus Zubraus, brolių Donato ir Tado Kumeliauskų, Arnoldo Boso, Dariaus Lelėno, Edgaro Rybakovo, Povilo Verenio, Pijaus Rulevičiaus. Ukrainoje vyksiantį turnyrą lietuviai pradės sekmadienį dvikova su Lenkija. Vėliau jų laukia rungtynės su Olandijos, Ukrainos, Rumunijos ir Estijos rinktinėmis.

 

„Turime būti realistai. Ukraina nori pakilti į viršų, skiria daug pinigų ir daro trijų savaičių treniruočių stovyklą. Lenkijai padeda rusų treneriai, Olandija sulauks kelių žaidėjų iš JAV ir Kanados. Manau, kad didžiausi mūsų mūšiai dėl išlikimo vyks su Estija ir Rumunija. Pagrindinis tikslas – neiškristi iš šio diviziono“, – sakė B. Haake.

 

Nepaisant visų bėdų, 67 metų treneris buvo nusiteikęs optimistiškai: „Jei daugiau neturėsime traumų, net komandos atmosfera gali mums pagelbėti pasiekti gerų rezultatų. Turime tai, ką turime, ir sunkiai dirbame. Lietuvos rinktinė – „kietai“ dirbanti komanda.“

– Tai įkvepiantis darbas. Vaikinai sunkiai dirba, visi yra mėgėjai, turi darbus ar studijuoja ir jaučia aistrą ledo rituliui. Tai svarbiausias dalykas. Ne pinigai. Pernai pasaulio čempionate susitikau Lietuvos ledo ritulio federacijos vadovą Petrą Nausėdą, pakalbėjome apie galimybes, nusprendžiau baigti darbą DEL lygoje ir vykti į Lietuvą.

 

– Net būdamas savo amžiaus turiu privačių rėmėjų (juokiasi). Neturiu vaikų, todėl galiu sau leisti skirti tuos pinigus ledo rituliui.

 

– Dirbau trenerio asistento darbą Vokietijoje, trenerio – Italijoje, laimėjau Vokietijos čempionatą, dukart – Italijos pirmenybes. Penkerius metus dirbau su Vokietijos rinktine, vėliau – su JAV, Kanados, Norvegijos. Dalyvavau šešiose olimpiadose. Karjeros pabaigoje mėgaujuosi geru maistu ir puikiais žmonėmis. Neturiu problemų dėl kalbos, nes visur galiu susikalbėti angliškai.

– Taip. Pagal Tarptautinės ledo ritulio federacijos sudarytą programą dirbau Ispanijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje. Ketinu ledo ritulio treniruočių stovyklą vasarą daryti Kaune ir Šiauliuose. 12–14 metų vaikai – Lietuvos ledo ritulio ateitis. Jie gali žaisti Kanadoje, Švedijoje, Suomijoje, nes yra geri ir talentingi. Jie gali tapti dar vienu ar keliais dainiais zubrais, bet su viena sąlyga – turi žaisti gerose lygose, kad tobulėtų. Deja, 12 metų berniukams skirtis su šeima gana sudėtinga. Du berniukus iš Rokiškio buvau paėmęs dviem savaitėms į Vokietiją. Jiems per sunku. Kitose šalyse padėtis kitokia – jie turi mokyklą ir šalia – sportą. Čia, žinau, krepšinis yra pagrindinė sporto šaka.

 

– Žinoma, pirmoje vietoje futbolas. Tačiau ledo ritulys sulaukia daug dėmesio. Pavyzdžiui, antros lygos finalą stebėjo 10 tūkst. žmonių, trečiosios lygos finalą – 7 tūkst. Įdomu, kad Vokietijoje nėra nė vienos arenos, kuri veiktų visus 12 mėnesių. Lietuvoje yra net keturios arenos, veikiančius visus metus.

 

Treneris B. Haake pastebėjo, kad į Ukrainą vyksianti komanda – puikus jaunystės ir patirties mišinys. Anot jo, Šarūnui Kuliešiui šios pirmenybės bus jau aštuonioliktos karjeroje. „Dėl to skaičiaus treneris jau net juokauja“, – portalui balsas.lt po treniruotės kalbėjo vyriausias komandos ledo ritulininkas.

 

„Kai Lietuva turi tokį nedidelį ledo ritulininkų resursą ir ne visi stipriausieji žaidžia, sudėtinga, – pasakojo Š. Kuliešius. – Dažnai pasirenkami tie klubai, kurių šalių čempionatai vėliau baigiasi. Kaip tai gali koreguoti federacija, sunku pasakyti. Taip negali būti, nes važiuojame į pirmenybes vos ne antra sudėtimi.“

 

Jis tvirtino, kad šiame čempionate pagrindinė lietuvių užduotis bus trūks plyš įveikti rumunus ir estus. Ledo ritulininkas tvirtino, kad trenerio B. Haake metodai jam labiau patinka: „Anksčiau turėjome trenerių iš Rytų Europos. Žaidėjo ir trenerio santykis buvo kitoks. Dabar esi paliktas daugiau pats sau ir tavo reikalas, kaip tą laisvę išnaudosi. Visi viską sprendžia pagal rezultatą.“

 

Anot Š. Kuliešiaus treneris nemažai prisidėjo ir prie geresnės atmosferos komandoje. „Dabar ramybės daugiau. Kai buvo anksčiau tie patys žmonės, buvo daugiau trinties. Gal jau pripratome vieni prie kitų“, – sakė jis.

 

Lietuvos rinktinėje žaidžiantis LLRF prezidentas P. Nausėda džiaugėsi, kad rinktinės vadovai ir žaidėjai gerai atsiliepia apie trenerį bei tikisi pasibaigus metams pratęsti bendradarbiavimą su vokiečių specialistu.

 

„Iš karto pajautėme skirtumą tarp Rytų ir Vakarų mentaliteto. Nenoriu tuo pasakyti, kad Rytuose kas nors nemoka dirbti. Gal mums reikėjo naujų vėjų. Tas vėjas buvo naujas požiūris. Treneris B. Haake randa su visais bendrą kalbą tiek aikštėje, tiek už jos ribų. Jis tikrai yra autoritetas visiems“, – kalbėjo jis.

 

P. Nausėda patvirtino, kad B. Haake dirba be atlyginimo ir jo darbas vien rinktine neapsiriboja: „Važinėja pas žaidėjus į užsienį, konsultuoja vaikus, jaunimo rinktines ir atlieka daug gero darbo Lietuvos ledo rituliui.“

Vokiečio B. Haake treniruojami lietuviai savaitgalį žaidė dvejas kontrolines rungtynes su Žemyninės jaunimo (iki 21 metų) ledo ritulio lygos komanda Minsko „Junost“. Pirmąsias rungtynes lietuviai laimėjo 3:1, antrąsias pralaimėjo 3:6.