Titulinis » Naujienos » Išsamus pokalbis su N.Ališausku: apie traumą, sezoną, ateitį ir kitus ledo ritulio klausimus (VIDEO)

Išsamus pokalbis su N.Ališausku: apie traumą, sezoną, ateitį ir kitus ledo ritulio klausimus (VIDEO)

2020-06-02
 TV3 Sport komentatoriai Romanas Buršteinas ir Maksimas Vojevodinas pokalbiui pasikvietė Lietuvos rinktinės ir Rygos „Dinamo“ gynėją Nerijų Ališauską, kuris praėjusiais metais buvo dažniausiai televizijos rodomas Lietuvos sportininkas. Pateikiame įdomiausias pokalbio su N. Ališausku dalis.
 
Apie gyvenimą karantino sąlygomis ir savo ateitį
 
„Šiuo metu stengiuosi sportuoti namų sąlygomis. Turiu reikiamą įrangą ir stengiuosi tai išnaudoti, ypač atsistatinėdamas po traumos. Iš pradžių dirbau su savo kūno svoriu, o šiuo metu jau jaučiu, kad galiu pereiti prie didesnių svorių. Karantino metu tenka sėdėti namuose, tad stengiuosi tai išnaudoti, sportuodamas ir ruošdamasis kitam sezonui. Laiko dar daug, bet šį laiką galiu skirti tam, kad sustiprėčiau fiziškai.
 
Dabar tokia situacija, kad pasaulyje daug neaiškumo, tačiau turėčiau likti Rygoje. Taip buvo sutarta, kad likčiau Latvijoje, bet „Dinamo“ dar pati neturi trenerio, tad, manau, kad jie pirma suras trenerį, o tuomet pradės pasirašinėti sutartis su žaidėjais. Jie visuomet sutartį formuoti pradeda vėlai, tad šiuo metu gyvenu nežinioje ir laukime, tačiau turėčiau likti Rygoje.“
 
Apie sezono pabaigoje patirtą traumą
 
„Tai buvo pirmasis rungtynių keitimas ir kūnas dar tikriausiai nebuvo gerai apšilęs, nors prieš mačą darome apšilimą. Tikriausiai rungtynių pabaigoje tokios traumos nebūtų. Žaidėme mažumoje ir man reikėjo išmesti ritulį iš zonos, tad teko aukoti save. Mačiau, kad oponentas yra šalia ir susidūrimo neišvengsiu.
 
Tokiais atvejais viską nulemia maža sekundės dalis, per kurią tu nusprendi arba pasisaugoti, arba atlikti veiksmą, o aš nusprendžiau bandyti išmesti ritulį. Gavau smūgį į raktikaulio zoną ir neatlaikė mano kūnas – tai nebuvo kažkoks žiaurus veiksmas. Rungtynės prasidėjo nuo muštynių, tad buvo galima numanyti, kad lauks kieta kova. Buvo stiprus smūgis iš didelio vyruko, tad tiesiog neatlaikė mano kūnas.
 
Tokia trauma ledo ritulyje yra labai dažna ir po mačo komandos draugas Kristoferis Berglundas iškart nuspėjo traumą ir sakė, jog tai „gera trauma“. Po jos dažniausiai nereikia operacijos ir gana greitai grįžti į aikštę. Mėnesį ilsėjausi, nieko nedariau, o vėliau apie mėnesį dirbau su savo kūno svoriu. Džiaugiuosi, kad trauma buvo ne sezono viduryje, nes tuomet po kokių trijų savaičių būtų tekę grįžti ant ledo, tad būtų tikrai sunkiau.“
 
Apie „Dinamo“ sezoną ir jo metu patirtą lūžį
 
„Manau, kad prie to prisidėjo komandos komplektacija. Labai ilgai laukėme praėjusio sezono vartininko Timuro Bilyalovo, bet paskutinę dieną jis liko Kazanėje, tad likome su Kristeriu Gudlevskiu, kuris tikriausiai turėjo būti antru vartininku. Kito vartininko neįsigijome, Maximu Tretiaku treneriai nepasitikėjo, tad likome su vieninteliu vartininku, kuris net neturėjo užimti pagrindinio vartininko rolės.
 
Laimėjome pirmas dvi rungtynes, bet nuvažiavome į Helsinkį, praleidome septynis įvarčius ir pajautėme tą silpnumą. Buvo sunku psichologiškai, taip pat, manau, kad nebuvome tokie tvirti fiziškai ir neatlaikydavome iki mačų pabaigos. Praleisdavome įvarčius ir mažumoje, kuri prieš tai buvo viena iš stipriausių visų lygoje, o vėliau prasidėjo ir kitos bėdos. Prasidėjo žaidėjų keitimai, sprendimų ieškojimai, o tai taip pat nepadeda, kai matai, jog griūna kolektyvas ir nesi saugus dėl savo darbo vietos.“
 
Apie tai, kaip ledo ritulio pasaulyje vyksta darbo paieška
 
„Viskas vyksta per agentus: štai ir vakar gavau žinutę iš agento Čekijoje, su pasiūlymu žaisti jų lygoje. Tiesa, jų sąlygos manęs nesugundė – manau, kad KHL lygis aukštesnis ir leidimąsi į žemesnį lygį reikėtų kompensuoti kitais dalykais, kurių nebuvo. Ieškantis klubo Europoje gali agentams rašyti ir pats, tą ir man yra tekę daryti, o patys žaidėjai su klubais beveik nebendrauja.
 
Naujovėmis ieškotis ledo ritulio klubo interneto portaluose nesu bandęs ir nežinau ar įmanoma taip susirasti ekipą. Bent jau Rusijoje viskas vyksta per agentus, kurie derina sąlygas su klubais.“
 
Apie ledo ritulio skirtumus kylant į aukštesnį lygį
 
„Kas jaučiasi labiausiai, tai kuo aukštesnis lygis, tuo sprendimų priėmimas turi būti greitesnis. Aišku, tobulinti reikia viską, tačiau kuo aukštesniame lygyje, tuo tu greičiau turi priimti sprendimus. Tai man būtų svarbiausias akcentas. Kylant aukščiau labai svarbios tampa mažos detalės, kaip veiksmų išpildymas, trenerio nurodymų klausymas ir tai labai įtakoja rezultatą.
 
Žiūrint NHL gynybines sistemas, kartais pastebiu, jog ne visos komandos yra gerai apmokytos, kaip reikia gintis. Yra tokių pavyzdžių, kai už tokius veiksmus mes iš trenerių gautume labai daug kritikos. Žinoma, ten ir puolėjų lygis yra aukštesnis, tad jie geriau išnaudoja gautą laisvę.
 
Perėjus iš Rusijos aukščiausios lygos (VHL) į KHL jautėsi skirtumai visuose aspektuose. VHL lygoje buvo daug jaunimo, jie ne tokie stiprūs fiziškai, tad KHL yra visiškai kitokie žaidėjų gabaritai. Atvažiavus į Rygą antroje treniruotėje gavau smūgį iš ritulio į skruostą ir man lūžo skruostikaulis, dėl ko turėjau grįžti į Lietuvą ir praleisti savaitę.
 
„Dinamo“ stovykloje daug dirbome ties gynyba ir nors jos buvau apmokytas ir anksčiau, ten man buvo daug naujovių. Svarbiausias dalykas buvo tai, kaip reikia gynyboje išnaudoti savo lazdą. Gynyboje yra labai daug niuansų, ties kuriais buvo dirbama. Ikisezoninėse rungtynėse nesijautė didelių skirtumų, tačiau kai prasidėjo mačai dėl taškų, pamačiau kaip tie žaidėjai dėl jų kovojo ir buvo mintis: „vau, man dar tikrai yra kur tobulėti ir čia yra visai kitas lygis“.
 
Apie įsimintiniausią Lietuvos rinktinę ir lietuvių potencialą KHL
 
„Įsimintiniausias čempionatas – 2018 pirmenybės Kaune. Savo gretose turėjome ir Dainių Zubrų, ir Darių Kasparaitį, žaidėme namie, pirmą kartą Kaune prie tiek daug žiūrovų ir dar laimėjome pirmąją vietą. Joks kitas čempionatas nėra net arti šio turnyro.
 
Kai atvyko Darius ir Dainius, mūsų rinktinė jau nebuvo labai jauna, kolektyvas buvo patyręs, tad atėjus jiems, jis tik dar labiau pagyvėjo. Man įsimintiniausi rūbinėje su jais būdavo momentai, kai jie abu pasakodavo juokingus dalykus apie vienas kitą. Darius yra toks žmogus, kuris visada ieškodavo progų pajuokauti ir įgelti Dainiui, o šis rasdavo ką jam atsakyti. Apskritai, Darius yra labai linksmas vyrukas, su kuriuo būti visada yra malonu
 
Dėl Lietuvos žaidėjų, kurie galėtų žaisti KHL – vienas iš jų buvo labai arti, tai Markas Kaleinikovas. Mano antrąjį sezoną su Marku mes abu dalyvavome „Dinamo“ stovykloje ir jis buvo labai arti to, kad žaistų šioje komandoje, bet jis buvo neišsigydęs traumos ir tai jam sutrukdė patekti į komandą. Tuo metu tikėjau, kad jis tikrai bus pagrindinėje komandoje visam sezonui.
 
Kartu su manimi pirmajame sezone žaidė ir Mantas Armalis, tad tikrai yra žaidėjų, kurie galėtų žaisti šiame lygyje. Kiek žinau, jam buvo siūloma pasilikti, tačiau jis pats nusprendė vykti į Švediją, kur galėtų gauti daugiau žaidybinio laiko. Mums Mantas tikrai būtų pravertęs ir šį sezoną.“
 
Apie savo laiką Kazachstane
 
„Šioje šalyje laikas buvo įdomus, nes jų kitokia kultūra. Tiesa, pas mus daugiausiai buvo rusų, tad aplinkui kazachų buvo minimaliai. Buvo įsimintina, kad turėjome labai griežtą prezidentą, tad privalėdavome atitinkamu laiku būti bazėje, o jei bent kiek vėluodavome viskas būdavo pranešama jam. Su tuo anksčiau nebuvau susidūręs, bet tuo pačiu jautėsi, kad jis mus palaiko, pergyvena ir būna su mumis. Su juo būdavo labai sunku dirbti treneriams, nes girdėdavau, jog naktimis jis skambindavo ir po keletą valandų klausinėdavo, kodėl pralaimėjome ir panašių dalykų. O po to treneriai išsilieja ant žaidėjų, tad nemalonu būna ir mums.
 
Pas juos labai keista tradicija, kai kažkas įvyksta, tarkim pasistatomas namas, reikia papjauti ožį, kad atneštų sėkmę. Taip pat ir kai nesiseka, jie tuomet taip pat pjauna ožį bei tiki, kad tai atneš gerą aurą ir sėkmę į ateitį, pateikiant gyvūną kaip auką.  Kazachstane teko valgyti ir arklį – skonis visai nieko.“
 
Viso N. Ališausko pokalbio įrašas: